- gramatinė
- gramãtinis, gramãtinė bdv. Gramãtinė sándara.
.
gramatinė
Look at other dictionaries:
gramatinė forma — statusas T sritis informatika apibrėžtis Žodžio forma, gauta jį kaitant: linksniuojant, asmenuojant, laipsniuojant. Visos žodžio gramatinės formos vartojamos ↑rašybos tikrintuvėje. Įvairūs vardų linksniai reikalingi programose, kurios kreipiasi į … Enciklopedinis kompiuterijos žodynas
plural form — gramatinė forma statusas T sritis informatika apibrėžtis Žodžio forma, gauta jį kaitant: linksniuojant, asmenuojant, laipsniuojant. Visos žodžio gramatinės formos vartojamos ↑rašybos tikrintuvėje. Įvairūs vardų linksniai reikalingi programose,… … Enciklopedinis kompiuterijos žodynas
gramatinis — gramãtinis, gramãtinė bdv. Gramãtinė sándara … Bendrinės lietuvių kalbos žodyno antraštynas
archajiškas — archãjiškas bdv. Archãjiška gramãtinė fòrma … Bendrinės lietuvių kalbos žodyno antraštynas
semantika — semántika dkt. Gramãtinė, lèksinė semántika … Bendrinės lietuvių kalbos žodyno antraštynas
archaizmas — archaìzmas sm. (2) DŽ 1. lingv. pasenęs žodis, posakis ar pasenusi gramatinė forma. 2. pasenęs reiškinys, senovės liekana … Dictionary of the Lithuanian Language
asmuo — asmuõ sm. (3b) 1. J, J.Jabl žmogus kaip atskiras individas: Asmeñs neliečiamybė DŽ2. Asmuõ yra laisvas ir protingas individas FT. Asmens adjutantai skiriami aukštiesiems kariuomenės viršininkams rš. Tarybų Sąjungos asmenyje visos laisvosios… … Dictionary of the Lithuanian Language
bendras — 1 beñdras, à adj. (4) 1. K priklausantis visiems, visų; kartu naudojamas: Beñdras turtas DŽ. Mūsų ganyklos bendros, ganome išvien rš. Bendras daiktas (laukas, pieva) Sl. Mūsų virtuvė bendrà Prn. Bet turėjo anie visus daiktus bendrus BtApD2,44 … Dictionary of the Lithuanian Language
gramatinis — gramãtinis, ė adj. (1) → gramatika 1: Kalbos gramatinė sandara kinta dar lėčiau, negu jos pagrindinis žodyninis fondas rš. Gramãtinė klaida DŽ … Dictionary of the Lithuanian Language
iš — 2 iš praef. I. su veiksmažodžiais žymi: 1. veiksmo kryptį iš vidaus į išorę: iššokti, išmušti, išgrėbstyti, išnešti, ištraukti, išvesti, iššluostyti, iškviesti, išklysti, išgagėti, išbliauti (bliaunant išeiti). 2. veiksmo išplitimą erdvėje,… … Dictionary of the Lithuanian Language
